_edited.png)
_edited.png)
Draudikai įspėja: jei mokestiniai pokyčiai įsigalios, sveikatos draudimas brangtų beveik 50 proc.
- Jolanta Tomašėvič
- prieš 19 minučių
- 3 min. skaitymo
Šiuo metu Lietuvoje darbdaviai papildomu sveikatos draudimu yra apdraudę beveik 220 tūkst. darbuotojų. Deja, dalis jų jau kitąmet gali prarasti šią papildomą sveikatos apsaugą, jei Seime bus priimti Finansų ministerijos siūlomi mokesčių reformos pakeitimai, kurie šią papildomą sveikatos apsaugą brangins beveik 50 proc. Taip dirbantieji netektų galimybės greičiau patekti pas gydytojus, turėtų grįžti į valstybines gydymo įstaigas, kur eilėse tenka laukti kelis mėnesius, pusmetį ar ilgiau, rašoma draudimo tarpininkų bendrovės „Legator“ pranešime žiniasklaidai.
Tokį perspėjimą siunčia draudimo rinkos ekspertai, reaguodami į planuojamus mokestinius pakeitimus, kurie savanorišką sveikatos draudimą brangintų kone dvigubai, išbalansuotų draudimo rinką ir dar labiau apsunkintų perkrautą sveikatos sektorių.
Pagal mokestinių reformos siūlomus pakeitimus, darbdavys, motyvuojantis savo darbuotojus papildomu sveikatos draudimu, jau nuo 2026 m. sausio 1 d. papildomai turėtų sumokėti 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM), daugiau nei 20 proc. „Sodros“ mokesčių, o 10 proc. draudimo akcizą nuo draudimo įmokos turėtų sumokėti draudimo įmonė.
Pavyzdžiui, jei šiuo metu darbdavys, kuris perka papildomą sveikatos draudimą darbuotojui, už tokią paslaugą per metus sumoka vidutiniškai 400-500 eurų, po reformos jam gali tekti mokėti 800 eurų ir daugiau. Jei tokiu draudimu jis draudžia 5 darbuotojus, metinė įmokų suma išaugtų nuo 2000-2500 eurų iki 4000 eurų ir daugiau.
Palyginimui, pagal dabar galiojančią tvarką, šiuo metu sveikatos draudimas nėra apmokestinamas mokesčiais, jei įmoka už draudimą per kalendorinius metus neviršija 25 proc. darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio.
Prognozuojama, jog įsigaliojus siūlomiems mokestiniams pakeitimams, dauguma darbuotojų netektų papildomo sveikatos draudimo, nes darbdaviams juos drausti taptų per brangu. Tad valdžios institucijos kviečiamos atsakingai įvertinti tokio siūlymo pasekmes ir pasirinkti kelią, kuris skatintų darbdavių rūpestį darbuotojais, stiprintų sveikatos apsaugą, o ne ją dar labiau griautų.
Jei vis tik Lietuva įves papildomus mokesčius, šalis rizikuoja ne tik didesnėmis sveikatos apsaugos sistemos problemomis, bet gali prarasti ir konkurencingumą tarp kitų šalių bei užsienio šalių darbdavių, kurie kvalifikuotiems specialistams galės pasiūlyti papildomą sveikatos apsaugą.
Draudimo tarpininkų bedrovės „Legator“ Motyvavimo programų skyriaus vadovė Jolanta Tomašėvič apie numatomą naikinti lengvatą savanoriškam sveikatos draudimui
Kaip pastebi draudimo tarpininkų bedrovės „Legator“ motyvavimo programų skyriaus vadovė Jolanta Tomašėvič, siūloma mokesčių reforma, kuria numatoma naikinti lengvatą savanoriškam sveikatos draudimui bei įvesti naują draudimo sutarčių mokestį, kelia nerimą ne tik draudimo sektoriui, bet ir visam atsakingam verslui.
„Lietuvoje darbdaviai dažnai renkasi papildomą sveikatos draudimą kaip motyvacinį įrankį, norėdami pritraukti profesionalius darbuotojus. Tikėtina, kad panaikinus mokesčių lengvatą ir įvedus papildomą apmokestinimą, darbdaviai bus priversti persvarstyti tokias iniciatyvas ir dauguma darbuotojų gali netekti papildomos sveikatos apsaugos. Šie pokyčiai demotyvuotų įmones, kurios investuoja į darbuotojų gerovę ir sveikatą“, – tvirtina J. Tomašėvič.
Šie mokestiniai pokyčiai dar labiau apkrautų valstybinį sveikatos sektorių, kuriame eilės dar labiau ilgėtų. Netekę papildomos sveikatos apsaugos, tikėtina, darbuotojai kreiptųsi į valstybines gydymo įstaigas, kur vidutinė laukimo trukmė pas daugumą specialistų jau dabar yra 3-4 mėnesiai, o kartais laukti reikia ir pusmetį ar net dar ilgiau.
Pasak J. Tomašėvič, viešosios sveikatos priežiūros paslaugos jau dabar yra sunkiai prieinamos ir apkrautos, o mokestinės reformos pasekmė būtų tarsi grandininė reakcija, kuri tik dar labiau pablogintų situaciją ir grąžintų į laikus prieš 15 metų.
Valdžios institucijos kviečiamos atsakingai įvertinti tokio siūlymo pasekmes
„Kviečiame valdžios institucijas atsakingai įvertinti planuojamus pokyčius. Jei dėl mokestinių pakeitimų privačiai apdraustų asmenų skaičius sumažės, didžioji dalis jų bus priversti grįžti į valstybinę sistemą, kuri ir taip yra stipriai apkrauta ir nėra tinkamai pasiruošusi priimti dar vieno, didelio, papildomo pacientų srauto. Tai dar labiau padidins eiles šalies gydymo įstaigose ir mažins paslaugų prieinamumą gyventojams. Ypač tiems, kurie neturi jokių alternatyvų – pensininkams, vaikams, socialiai pažeidžiamiems žmonėms“, – sako J. Tomašėvič.
Draudimo rinkos atstovai įsitikinę, kad planuojamus mokestinius pokyčius būtina persvarstyti ir atsisakyti dabartinių planų, nes dabartinė tvarka skatina įmones investuoti į darbuotojų sveikatą, mažinant nedarbo dienų skaičių darbuotojams susirgus bei taip prisidedant prie šalies ekonomikos skatinimo.
